Žemdirbiai ir smulkieji verslininkai – už kredito unijų reformą
Žemdirbius ir mažas bei vidutines įmones vienijančios organizacijos palaiko LR finansų ministerijos parengtus kredito unijų reformos įstatymus, kurie bus svarstomi dabartinės Seimo sesijos metu. Pasak Žemės ūkio rūmų ir Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo tarybos vadovų, reformavus kredito unijų sistemą, būtų sukurtos palankesnės sąlygos verslo kreditavimui.
LKU grupei priklausanti 61 kredito unija, 2016 m. kovo 31 d. duomenimis, yra suteikusi 76 mln. eurų žemės ūkio paskolų ir 30 mln. eurų kreditų smulkiam ir vidutiniam verslui.
„Nors kredito unijos daugelyje Lietuvos regionų jau tapo strateginėmis smulkaus verslo finansinėmis partnerėmis, tačiau sisteminės unijų sektoriaus problemos dažnai trukdo siūlyti palankesnes kreditavimo sąlygas. Tikiuosi, kad patvirtinus struktūrinę kredito unijų reformą, sustiprėjusios unijos sudarys rimtą alternatyvą bankams finansuojant smulkaus bei vidutinio verslo projektus“, – pabrėžė Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė.
Žemės ūkio rūmų pirmininko Andriejaus Stančiko teigimu, tvari kredito unijų sistemos plėtra itin svarbi žemdirbiams, kuriuos su unijomis sieja ilgametė partnerystė.
„Jau kelerius metus iš eilės LKU grupei priklausančios kredito unijos siūlo išskirtines sąlygas finansuojant žemės ūkio verslą. Neabejojame, kad po reformos konsoliduotas kredito unijų sektorius galės dar reikšmingiau prisidėti kredituojant ūkių modernizavimo projektus“, – pabrėžė A. Stančikas.
Remiantis LR finansų ministerijos parengtais reformos teisės aktų projektais, visos Lietuvoje veikiančios unijos turėtų susivienyti į centrines kredito unijas, sukurdamos vieningas mokumo užtikrinimo sistemas.
„Tokiu būdu, veikdamos kartu konsoliduotos unijos taptų rimta atsvara bankų sektoriui, finansuojant smulkų ir vidutinį verslą, žemės ūkį ir Lietuvos gyventojus“, – sakė 58 kredito unijas vienijančios asociacijos Lietuvos kredito unijos valdybos pirmininkas Ramūnas Stonkus.
Struktūrinei kredito unijų reformai pritaria didžioji kredito unijų dalis, LR finansų ministerija, Lietuvos bankas, Tarptautinis valiutos fondas. Šią reformą numatančių teisės aktų priėmimui priešinasi mažiau nei 20 proc. kredito unijų sektoriaus užimančios unijos, vadinančios save „savarankiškai veikiančiomis“.