Lietuvos ekonomika 2016 metais: lygtis su daug nežinomųjų

2016-01-26

Buvęs premjero patarėjas finansams, ekonomistas Stasys Jakeliūnas pasidalijo prognozėmis apie galimus šalies ekonomikos pokyčius 2016-aisiais. Nepriklausomas analitikas apžvelgė eksporto perspektyvas, galimus biudžeto pokyčius, Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos įsisavinimo ypatumus, terorizmo įtaką Europos ekonomikos kaitai bei daugelį kitų aktualijų, pradėdamas nuo minties, jog 2009 m. krizę sukėlusios problemos – iki šiol neišspręstos.

Ekonomistas Stasys Jakeliūnas: 2008 metų rudenį, prieš pat krizės Baltijos šalyse pradžią, vienoje konferencijoje kalbėjausi su danų ekonomistu Mortenu Hansenu, jau senokai gyvenančiu ir dirbančiu Rygoje. Jis gerai supranta viso regiono ekonomiką, bet tuo pačiu sugeba į ją žvelgti kitomis, išorinio stebėtojo, akimis.

Abu tuomet sutarėme, kad tiek Latvijoje, tiek Lietuvoje kils daug problemų dėl neatsakingo ir neprižiūrimo stambiųjų Skandinavijos bankų skolinimo veiklos ir aplaidžiai tvarkytų viešųjų finansų. Taip ir atsitiko: 2009-2010 metų krizė smogė net stipriau, nei manėme. Ją jau pamažu baigiame užmiršti, oficialiu lygiu neįvertinę nei priežasčių, nei atsakingų už ją institucijų ar pareigūnų. Šie, kartu su bankų ekonomistais, viską paaiškino „globalia krize“ ir prieš ją vyravusia „visuotine euforija“.

2014 metais, sutikęs M. Hanseną kitame renginyje, skirtame euro įvedimui Lietuvoje, paklausiau, kas, jo nuomone, pasikeitė per praėjusius šešerius metus. Juk krizė atėjo ir praėjo, Latvija buvo visai netoli bankroto ir jai teko gelbėtis TVF paskolomis, o Lietuva išgyveno panašius ekonominius ir finansinius sunkumus. Jo atsakymas nustebino: pasak dano, iš esmės niekas nepasikeitė, nes ir Latvijoje, ir Lietuvoje liko neišspręstos tos pačios esminės problemos – grėsmingos demografinės tendencijos ir prasta švietimo sistemos būklė. Ekonomistui, paaiškino M. Hansenas, nelabai įdomu ir svarbu, kas vyksta trumpuoju laikotarpiu – net ir krizė. Jis privalo žvelgti tolyn bei gilyn, į esmines problemas, kurios daro įtaką ekonominei valstybės raidai dešimtį metų į priekį. Kartu sutarėme, kad dar viena esminė abiejų šalių problema – žema valstybės valdymo, t.y., politikų darbo kokybė.

Ar turint omenyje tokį požiūrį, bereikia žvelgti į kitus metus, bandant kažką nuspėti?
S. Jakeliūnas: Manau, kad verta pabandyti, nors tikslių prognozių ar skaičių čia nebus daug. Jų galima rasti kitur, tik reikia neužmiršti stebėti, kaip šios prognozės keičiamos. Bandant įsivaizduoti kitų metų Lietuvos ekonomikos paveikslą, kyla įvairių minčių ir klausimų. Klausimų buvo ir prieš šiuos metus, ypač dėl Rusijai paskelbtų ekonominių sankcijų bei jos atsakomųjų veiksmų.

Tuomet, praėjusių metų rudenį spėjau, kad mūsų ekonomika augs gerokai lėčiau, nei planavo Finansų ministerija – iki dviejų procentų – o į visus biudžetus nebus surinktos suplanuotos lėšos. Dėl pirmojo rodiklio, atrodo, pataikiau. Dėl antrojo – dar neaišku, bet gali būti, kad bent dalies mokesčių – akcizų, gyventojų pajamų – surinkimas net viršys planuotus dydžius. Tačiau „Sodros“, o ypač – pridėtinės vertės mokesčio surinkimo planai gali būti neįvykdyti. Bet visumoje tikrai nebuvo taip blogai, kaip galėjo būti, ypač turint omenyje, kad Lietuvos eksportas į Rusiją sudarė nemažą kai kurių mūsų įmonių pajamų ir pelno dalį.

Kaip seksis Lietuvos eksportuotojams, ypatingai – maisto gamintojams, skverbtis į naujas rinkas?
S. Jakeliūnas: Pernai ir šiemet daugiausia vyko žvalgyba, ypač – siekiant parduoti ką nors brangiau nei už savikainą. Ar atsivers didžiulė Kinijos rinka ir ar nepasimes joje santykinai nedidelės mūsų įmonės? O gal bus panaikintos sankcijos Rusijai, tą patį padarys ir ji, ir mūsų sūrį, varškę bei dešras vėl vešime ten, o ne už jūrų marių?

Žvelgiant į tą pačią Kiniją, nežinia, kaip staigiai lėtėja ir toliau lėtės jos ekonomikos plėtros tempai. Oficialiąja šios šalies statistika sunku pasitikėti. Būtent šios didžiulės valstybės ekonomikos augimas, siekęs aštuonis ir daugiau procentų per metus, sudarė geras sąlygas kitų, ypač – didesniųjų šalių eksportuotojams. Įvairios žaliavos, prekės ir įranga ten buvo gabenama didžiuliais kiekiais. Visa tai keičiasi, žaliavos smarkiai atpigo, ir kai kurios šalys – nuo Australijos iki Brazilijos – dėl to jau patiria rimtų ekonominių sunkumų. Gali mažėti ir kitokio eksporto į Kiniją apimtys, taip pat ir iš Europos. Visi ekonominiai raibuliai per šias bei kitas šalis atsiris ir iki Lietuvos.

Kaip keisis euro ir dolerio kursų santykis?
S. Jakeliūnas: Euro kursas dolerio atžvilgiu per pastaruosius pusantrų metų smuko daugiau kaip 20 proc. ir kasdien toliau svyruoja po pusę procento ar net daugiau. Tokie svyravimai padeda stambiems finansų rinkų žaidėjams krautis didelį pelną. Ir net ne tokie stambūs investuotojai, kurie sąmoningai ar atsitiktinai pernai konvertavo savo eurus ir investavo į JAV valiuta denominuotą turtą, tikrai nenusivylė. Kaip tokiems investuotojams seksis ateityje, bus matyti, nes iš valiutos kurso ir kitų kainų svyravimų uždirbti dažniausiai gali tik specialistai. O kad visos šios kainos ir valiutų kursai svyruos ir kitais metais, abejonių mažai.

Kaip keisis šių dviejų valiutų kursas ateityje, priklauso nuo JAV federalinių rezervų (centrinio banko) bazinių palūkanų didinimo sprendimų ir nuo Europos valstybių ekonomikos būklės bei perspektyvų. Taip pat ir nuo Kinijos ekonomikos bei pasaulio finansų rinkų tendencijų. JAV doleris jau seniai yra tapęs ne tik JAV, bet ir globalia valiuta, todėl jo kursą veikia ne tik pačių JAV ekonomikos reikalai. Ar greitai ir ar pasieks šis kursas simboliškai svarbų, vadinamąjį paritetą (vienas euras lygus vienam JAV doleriui)?

Kokius ekonominius pokyčius Europoje gali paskatinti įvykdytos terorizmo atakos?
S. Jakeliūnas: Nors Europa – arčiau mūsų nei JAV ar Kinija, kaip seksis kitais metais, neaišku. Viena vertus, Kinijos ekonomikos lėtėjimas tikrai trukdys patvariam didžiųjų ES šalių ekonomikos atsigavimui. Kita vertus, nuvilnijusi terorizmo atakų banga kelia dar didesnį nerimą. Ar tai nestabdys investicijų, vartojimo, turizmo Europos Sąjungos šalyse? Kas norės vykti į koncertus ir kitus renginius, didelius prekybos centrus, keliauti traukiniais ar lėktuvais, jei tokių atakų bus daugiau?..

ES valstybės turės išleisti daugiau lėšų saugumo priemonėms, o paprastiems gyventojams tai gali kelti nepatogumų, vos pravėrus savų namų duris. Tikėkimės, kad Paryžiaus įvykiai nepasikartos nei ten, nei kur nors kitur. Be to, kaip bus sprendžiama ir kiek mums visiems kainuos pabėgėlių krizės suvaldymas? Ar bus šalinamos giluminės jos priežastys, kurių šaknys glūdi ne tik Sirijoje bei Irake, bet ir už vandenyno – JAV administracijos kabinetuose? Kokie bus Vakarų ir toliau agresyvumą demonstruojančios Rusijos santykiai, siekiant įveikti „Islamo valstybę“? Ir kaip visa tai paveiks ekonomikos perspektyvas visame pasaulyje, o taip pat – ir pas mus?

Kokius pokyčius prognozuojate kitų metų šalies biudžete?
S. Jakeliūnas: Lietuvos biudžetas 2016-aisiais nuo šių metų ypatingai nesiskirs. Nors dar kartą padidinta minimali alga, o ypač – neapmokestinamas pajamų dydis, taip pat – ir pensijos (artėjančių rinkimų proga), leis truputį lengviau gyventi nedideles pajamas gaunantiems piliečiams ir gal šiek tiek paskatins vidaus ekonomiką. Bet dar svarbiau kitų metų ekonomikos perspektyvoms yra tai, kaip seksis pradėti „įdarbinti“ naujosios ES finansinės perspektyvos lėšas.

Apie tai, kad vėliau šie projektai neš nuostolius tiek savivaldybėms, tiek visai valstybei, valdžios kabinetuose dabar nemąstoma. Svarbiausia, kad nesustotų šių ES paramos lėšų srautas, prie kurio mūsų ekonomika ir visi biudžetai yra pripratę kaip narkomanai prie kvaišalų. Būtent kiti metai gali sukelti nedideles finansinės abstinencijos kančias, nes iš ES lašelinės gali nepavykti „įsisavinti“ tiek, kaip pernai ar šiemet.

Kas vyks su gyvenamąja statyba ir apskritai su statybos pramone? Kol kas jos lūkesčiai kiek suprastėjo. Ar bus pradėti kokie nors stambūs ir gerai matomi projektai? Kaip būsto rinką veiks nauji būsto paskolų išdavimo ribojimai, kuriuos ką tik įvedė Lietuvos bankas? Gal šais metais buvo pasiskolinta „į priekį“? Atsakymus į šiuos klausimus turėsime jau artimiausiais mėnesiais.

Ar naftos kaina toliau kris, palikdama daugiau lėšų kitiems gyventojų poreikiams, ar, atvirkščiai – dėl intensyvesnio karo prieš „Islamo valstybę“ ir kokių nors atsakomųjų teroro aktų ji šoktelės į viršų?
S. Jakeliūnas: Turint omenyje išvardintus dalykus, prognozuoti, kas bus, sunku. Tačiau manau, kad ekonomikos spurto kitais metais nėra ko laukti. Neturėtų būti ir ekonomikos nuosmukio, nebent įvyktų kas nors labai rimto terorizmo ar kituose geopolitiniuose frontuose. Geriausiu atveju kitąmet, kaip ir šiemet, ekonomikos plėtra bus nuosaiki – apie 2 proc., bet gali būti ir mažiau. Tokiu atveju ir biudžetų pajamos turėtų būti netoli suplanuotųjų. Gaila, kad tai bus dar vienas deficitinis šalies biudžetas, kaip ir dvidešimt penki iki tol. Kitą kartą reikės patikrinti, gal tai pasaulio (anti)rekordas?..

Na, o rudeniop sulauksime dar vieno politikų pažadų ir demagogijos spektaklio, kuris ir bus finansuojamas iš to biudžeto deficito. Repeticijos, kaip matome, jau prasideda. Kova, matyt, bus įnirtinga, nes kita Seimo kadencija tikriausiai bus paskutinė, per kurią dar dirbs koalicija „Jamam“, siekianti įsisavinti kuo daugiau ES lėšų. Dėl šio svarbaus ir esminio tikslo, kaip ir dėl stojimo į ES, sutaria visi politikai.

Tik po 2020-ųjų politikai pradės galvoti, kaip reikės išlaikyti visą betono, stiklo ir inžinerijos infrastruktūrą, sukurtą už šias ES paramos lėšas, ir iš ko reikės finansuoti naujus projektus. Tuomet ir pajamų srautai į visus biudžetus sumažės. Bet iki tol dar bent penkeri ar šešeri metai, o politikai taip toli į priekį nemąsto: visos jų mintys bei pastangos dabar bus nukreiptos į spalio mėnesį vyksiančius rinkimus. Nes toks yra jų valstybinio mąstymo ir šalies ekonomikos perspektyvų horizontas.